Kuo greičiau gyvename, tuo mažiau judame. Maitinamės – priebėgomis. Didžiąją dalį laiko praleisdami biuruose, į namus grįžtame tik pernakvoti. Tai – ir jūsų realybė? Tuomet pataikėte teisingu „adresu“. Mums, suaugusiems, tokie gyvenimo tempai tapo norma. Tačiau ar galime įsivaizduoti, jog tokią pat kasdienybę patiria ir mūsų vaikai?

Šiuo metu Lietuvos mokyklose įvairių amžiaus grupių moksleiviams kūno kultūros užsiėmimai dažniausiai organizuojami 2 kartus per savaitę. Dar vieną papildomą (neformalaus ugdymo) pamoką mokinys gali pasirinkti pagal savo pomėgį (tenisą, šokius ir pan.). Tačiau dera klausti, ar jaunam, augančiam žmogui pakanka judėti 1,5 val. per savaitę?

Kuršėnų Pavenčių mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Ramutis Navickas teigia, jog skiriamas laikas fizinio lavinimo pamokoms yra varganas. „Kūno kultūros pamokos jaunimui galėtų būti rengiamos ko ne kiekvieną dieną“, – tokios pozicijos laikosi pedagogas.

Kūno kultūros pamokos jaunimui galėtų būti rengiamos ko ne kiekvieną dieną
Jo pastebėjimu, sumažėjus judėjimo poreikiams, į mokyklas atkeliauja silpni ir gležni vaikai, kuriems reikia parinkti specialias sveikatingumo lavinimo programas.

Mokytojo teigimu, galėtų būti didinamas ne tik formaliųjų fizinio lavinimo pamokų skaičius, bet ir neformaliųjų sportinių veiklų spektras.

„Deja, ne visi (o ypač nedidelių kaimo mokyklų) mokiniai turi galimybę lankyti papildomus užsiėmimus, dėl to pirmenybė turėtų būti teikiama formaliajam ugdymui. Juk ją veda specialistas, kuris nustato krūvius, atsižvelgiant į amžiaus grupes, turimus sveikatos sutrikimus“ – pastebi mokytojas.

R.Navicko teigimu, fizinės formos palaikymas turi tapti įprasta kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi: „Sportuojant ir prižiūrint savo fizinę sveikatą nuo ankstyvų dienų, sportavimas tampa įpročiu, ir ateityje labai lengva tą tęsti. Kaip mes mokytojai sakome: „kartoti, kartoti ir daug kartų kartoti, kol išsiugdo įgūdžiai“, o vėliau kartoti nebereiks, kojos ves pačios.“
 
Muštras – neveiksmingas metodas

Socialinio projekto „Sveikatiada“ vadovas Tadas Bežonskas laikosi nuomonės, jog ugdyti vaikų judėjimo įgūdžius ir sveiką mitybą reikia ne pamokomis, o alternatyviomis, vaikams patraukliomis formomis.

„Organizuojame pusryčių fiestas, „mankštiadas“ bei daugybę kitų veiklų. Šiuo metu kuriame „Mitybos mitų ir faktų kovą“, kurioje norime atskleisti mitybos mitus – apie kavą, traškučių valgymą ir kt. Mūsų šūkis – sveikai gyventi yra smagu“, – pasakoja T.Bežonskas.

Mes negalime vaikams uždrausti to, ką ir patys mėgstame.
Įvairiuose sveikatingumą skatinančiuose projekto „Sveikatiada“ renginiuose dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, mokyklų ir darželių administracijos darbuotojai ir tėvai.
Lapkričio 21 – 23 d. rengiamoje Litexpo parodoje „Mokykla 2014“ projekto organizatoriai teigia sieksiantys naujomis prieigomis sudominti vaikus sveika mityba ir gyvensena.

„Mes neprisiimame radikalios pozicijos, tarkime, neteigiame, kad obuolys yra gerai, o kažkoks vaisvandenis ar traškučiai – didžiausia blogybė. Norime, kad vaikai būtų sąmoningi, suprastų kodėl daug traškučių valgyti iš esmės nėra sveika. Tačiau jei kartą per mėnesį ir suvalgys kokį pakelį, tikrai dėl to nieko nenutiks“, – mintimis dalijasi projekto vadovas.

http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/ar-dar-liko-sveiku-vaiku-234-466501 

---