0
Maisto produkto sudėtis

2014-12-04

Praėjusiame pranešime supratome, kad renkantis vienokį ar kitokį maisto produktą itin naudinga yra suprasti pavadinimą, kadangi jame slypi daug daugiau informacijos nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Antroje maisto etiketę pristatančių straipsnių dalyje susipažinsime su bene svarbiausiu akcentu – kaip teisingai perskaityti ir suprasti maisto produkto sudėtį.

Vartotojo pasirinkimui labai svarbi informacija apie maisto produkto sudėtį. Ant maisto produkto pakuočių dažniausia yra užrašoma „sudėtis“ arba „sudedamosios dalys“. Šiame sąraše nurodomos visos maisto produkto sudedamosios dalys pagal svorį mažėjančia tvarka. Tai reiškia  kad sąrašo pradžioje nurodytų medžiagų yra daugiausia, o pabaigoje – mažiausia. Tiesa, yra ir tokių atvejų, kuomet sudėti neprivalo būti nurodoma – šviežiems ir neapdorotiems vaisiams, gazuotam vandeniui, natūraliam sūriui, sviestui, raugintam pienui ir grietinėlei, į kuriuos nėra įdėta papildomų komponentų.

Praėjusiame pranešime kalbėjome, kad nemažai maisto produktų skiriasi, nors iš pažiūros atrodo vienodi, pvz.: sultys ir sulčių gėrimas, sviestas ir svietinis riebalų tepinys. Sudėtyje yra išskirta, kokia dalis pavadinime nurodyto produkto yra sudėtyje, pavyzdžiui sulčių gėrime būtina nurodyti, kiek procentų sulčių yra šiame gėrime. Tokiu atveju rinkdamiesi gėrimą, kuriuo malšinsime troškulį, galėsime pasirinkti tą, kuris turi daugiau maistinių savybių, t.y. daugiau grynųjų sulčių. Analogiškai rinksimės ir „paprastą varškės sūrelį“, kuris skiriasi nuo „glaistyto sūrelio“ būtent varškės ir cukraus kiekiu. Juk natūralu, kad rinksimės tokį, kuriame daugiau varškės, ar ne?

Esame labai daug girdėję apie visus maisto priedus, kurie žymimi raide E. Prie kiekvieno tokio priedo maisto produkto etiketėje yra jo pavadinimas, kuris paaiškina ir priedo funkciją, pavyzdžiui, „dažiklis E 102“ – juk akivaizdu, kad šis priedas suteiks produktui spalvą.

Dar vienas svarbus elementas, ką mes galime rasti maisto produkto sudėtyje – pažymėti ingredientai, kurie gali sukelti alergines reakcijas. Pavyzdžiui, pienas yra vienas dažniausių alergenų vaikams, o per 30 % suaugusių Lietuvoje jį blogai toleruoja. Žinome, kad alerginės reakcijos yra individualios, pasireiškia tik jautriems žmonėms. Dažniausiai elergines reakcijas sukelia šie produktai:

1. Glitimo turintys javai (t. y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai;
2. vėžiagyviai ir jų produktai;
3. kiaušiniai ir jų produktai;
4. žuvys ir jų produktai;
5. žemės riešutai ir jų produktai;
6. sojų pupelės ir jų produktai;
7. pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę);
8. riešutai;
9. salierai ir jų produktai;
10. garstyčios ir jų produktai;
11. sezamo sėklos ir jų produktai;
12. sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l;
13. lubinai ir jų produktai;
14. moliuskai ir jų produktai.

Taigi, jeigu sergate alergija kažkuriam maisto produktui, būtinai atkreipkite dėmesį į jo sudėtį – tai apdės išvengti nemalomių incidentų.
Kitoje pranešimų ciklo dalyje paimsime dviejų maisto produktų – bulvių traškučių ir grūdėtosios varškės bei išnagrinėsime jų sudėtis iš pagrindų – aptarsime kiekvieną sudedamą dalį bei jos poveikį organizmui. 

Nuotrauka - http://childrentopics.com/wp-content/uploads/2012/08/peach-with-label1.jpg