Vandens mitai ir faktai

2015-05-18

„Sveikatiada“ tęsia išsamią pažintį su vienu iš pagrindinių gyvybės elementų - vandeniu. Šį kartą bus aptarti dar du visuomenėje paplitę teiginiai, kuriuos vieni laiko mitais, o kiti – tikra tiesa. O kaip yra iš tikrųjų?

„Sveikatiadai“ vandens paslaptis atskleisti padeda dr. Ramunė Albrektienė, UAB „Vilniaus vandenys“ specialistė.

 Kuo grynesnis vanduo, tuo – sveikesnis?

Geriamasis vanduo turi būti bespalvis, bekvapis ir beskonis. Visgi vanduo yra vienas geriausių tirpiklių ir negali būti visiškai grynas, nes jame yra ištirpę daug įvairių medžiagų. Visiškai grynas vanduo tampa daug kartų jį distiliuojant ar filtruojant pro nano membranas. Tačiau toks vanduo tikrai nėra naudingas žmogaus organizmui. Atvirkščiai, toks vanduo daro žalą žmogaus sveikatai, kadangi išplauna reikalingus mineralus iš žmogaus organizmo. Vanduo sudaro didžiąją mūsų organizmo masės dalį. Jo yra kiekvienoje ląstelėje, o šiame vandenyje yra ištirpusios įvairiausios gyvybiškai svarbios medžiagos. Jei į organizmą patenka visiškai gryno vandens, be jokių ištirpusių medžiagų, šios gyvybiškai svarbios medžiagos, per ląstelių sieneles – membranas – pasišalina iš organizmo. Tai daro įtaką  sveikatai. Pavyzdžiui, jei pritrūko kalcio, jis yra „pasiskolinamas“ pirmiausia iš dantų, tada – iš kaulų. Kai šios medžiagos sumažėja, pradeda silpnėti dantys ir retėti kaulai. Todėl verta gerti vandenį, kuriame gausu naudingų mineralinių medžiagų. Tokiomis savybėmis pasižymi požeminis vanduo, kuris Lietuvoje tiekiamas gėrimui.
 
Verdiktas: mitas - grynesnis vanduo tikrai nėra sveikesnis.
 
Užšaldytas ir atšildytas vanduo iš čiaupo pakeičia struktūrą ir tampa sveikesnis?

Vyrauja nuomonė, kad užšaldžius čiaupo vandenį, o vėliau jį ištirpinus, pasikeičia jo struktūra ir vanduo tampa sveikesnis.
Užšaldant ir atšildant vandenį jo struktūra nepasikeičia. Tokiu būdu tik suminkštinamas vanduo. Vandens su priemaišomis temperatūra yra žemesnė nei gryno vandenys, todėl lėtai šaldant vandenį žemesnėje kaip 0 °C temperatūroje susidaro gėlo vandenys kristalų. Jie sušąla į didesnius ledo gabaliukus, tarp kurių susidaro druskų prisotinto vandens mišinio kristalų. Užšaldžius vandenį ir vėliau ledą tirpinant pirmiausia nuteka vanduo, kuriame yra ištirpusios druskos, o paskui – gėlo vandens kristalai. Su pirmuoju atitirpusiu vandens sluoksniu pasišalina kalcio ir magnio druskos, kurios sudaro vandens kietumą (Vandens kietumą sudaro kalcio ir magnio druskos. Vandens kietumas nekenkia žmogaus sveikatai, kietas vanduo kenkia tik buitiniams prietaisams) ir kurios yra naudingos žmogaus organizmui, o vėliau tirpiname sluoksnyje šių druskų kiekis yra žymiai mažesnis. Tačiau žmonės, netgi darydami šį minkštinimo procesą užšaldant, neteisingai atlieka šį veiksmą. Jie tiesiog užšaldo ir paskui atitirpintą vandenį geria. Toks vanduo visiškai niekuo nesiskiria nuo pradinio iš čiaupo įpilto vandens. Minkštinimo efektas būtų pasiektas, jei pradinis atitirpęs vanduo būtų nupilamas, o geriamas tik toliau ištirpintas vanduo.

Verdiktas: užšaldant ir tirpinant vandenį jo struktūra nepasikeičia, jis netampa sveikesniu.

Nuotrauka: http://www.bolegaindia.com/images/gossips/water-myths_post_1335868641.jpg