Vaikų mityba namuose karantino metu: kaip išlaikyti balansą ir sveiką protą?
2020-12-18
Karantinas „sujaukė“ mitybos įpročius
VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė teigia, kad nors pandemija ir pristabdė gyvenimo tempą bei privertė daugiau laiko praleisti namie, tikrai ne visi šiuo sunkiu laikotarpiu randa laiko maitintis sveikai ar ruošti sveiką maistą savo vaikams.
„Mes, suaugusieji, turime suvokti, kad esame atsakingi už savo vaikų sveikatą ir tikrai turime tam rasti laiko. Vaikai mokosi pamėgdžiodami, todėl svarbu, kad visa šeima maitintųsi reguliariai bei sveikai, juk bendro valgymo tradicijos stiprina ir šeimos ryšius bei ugdo elgesio kultūrą. Šiais laikais tradicinės vakarienės, savaitgalio pietų ritualas jau nyksta, kai visa šeima susirenka prie stalo, ramiai bendrauja, aptaria dienos įspūdžius“, – sako D. Gasparavičienė.
Pasak jos, ieškant geriausių sprendimų sveikiems, visaverčiams ir skaniems patiekalams, vaikams reikėtų suteikti pasirinkimo teisę, tačiau saldumynai neturėtų tapti apdovanojimu už suvalgytus pietus.
„Tėvai sprendžia, ką pirkti, bet vaikai gali pasirinkti iš kelių variantų, ką norėtų valgyti. Kartu planuokite ir gaminkite – tai bus ir pramoga, ir tinkamų valgymo įpročių ugdymas. Tėvai turėtų garantuoti vaikui įvairų maistą, įtraukiant ir vaikų mėgstamiausią, tačiau reikėtų vengti rutinos. Saldumynai neturėtų tapti svarbiausia dienos meniu dalimi. Nieko blogo kartais pasmaguriauti, bet desertas neturėtų tapti pagrindine priežastimi valgyti pietus. Kai saldėsiai tampa apdovanojimu už suvalgytą sriubą, vaikui jie ima atrodyti vertingesni nei naudingas maistas“, – teigia specialistė.
Apie tai, kad piktnaudžiauti saldumynais, daug laiko praleidžiant namuose, – nederėtų, sutinka ir projekto „Sveikatiada“ vadovė Laura Blaževičiūtė. Jos teigimu, būtina išlaikyti saldumynų valgymo režimą.
„Atsipalaidavus ir pradėjus vartoti daugiau saldumynų, gali susiformuoti įprotis vis jais užkandžiauti. Taip gali nutikti todėl, kad cukrus valgomuose saldumynuose dirgina liežuvyje esančius receptorius, tada nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, žmogus patiria malonų pojūtį. Cukrus ne veltui yra vadinamas „baltąja mirtimi“. Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad cukraus teikiama energija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visos per parą su maistu gaunamos energijos“, – aiškina L. Blaževičiūtė.
Laiko trūkumas – nepasiteisinimas
Dažnai tėvai dėl skubėjimo ar neturėjimo laiko ruošti pilnavertiškų pietų renkasi lengviausia kelią – pusfabrikačius, dešreles ar kitą greitą maistą. D. Gasparavičienės teigimu, toks maistas ne tik yra nevisavertis, bet ir patiems vaikams formuoja netinkamos mitybos pagrindus.
„Koks maistas – tokia ir sveikata. Valgant nevisavertį, stipriai perdirbtą, daug tuščių kalorijų turintį maistą vaiko organizmas negauna visų jo augimui ir vystymuisi reikalingų maistinių medžiagų, mineralų bei vitaminų. Reikia nepamiršti, kad tinkama mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai.
Taip, kaip mes įprantame valgyti vaikystėje, kokius mitybos įpročius įgyjame, tokias tradicijas atsinešame ir į savo šeimą. Jei vaikystėje mama neįpratins savo vaiko pusryčiauti, jei ant pietų stalo garuos ne šiltas namuose gamintas patiekalas, o pašildytas pusgaminis ar greita maistas, tai nereikia tikėtis, kad vaikas ims ir pradės valgyti sveikai“, – sako „Tikra mityba“ direktorė.
Psichologė – psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė atskleidžia, kad dalis tėvų, kurie dėl laiko trūkumo savo vaikams patiekia nei itin sveiką maistą, dėlto jaučia kaltę.
„Dirbdamas iš namų žmogus susiduria su tokia situacija, kad jis kaip ir yra darbo vietoje, tačiau tuo pat metu yra atsakingas ir už namų ūkį bei šeimą. Būnant darbuotoju ir tėvų vienu metu tampa sudėtinga, nes tenka rūpinti ir visais darbo reikalais, bet, tuo pačiu, ir savo atžala, o kuo mažesnis vaikas, tuo, natūralu, kad daugiau laiko jam reikia skirti. Todėl patiems tėvams svarbu suprasti, kad 100 procentų nepavyks būti ir geru darbuotoju, ir geru tėveliu, kuris paruoš tik geriausią maistą savo vaikui.
Tad, jei ir teko kartą vaikui duoti kažkokį pusfabrikatį, nereikėtų savęs „kalti prie sienos“: nuo vieno karto tikrai nepablogės vaiko sveikata ir neatsiras kažkokių problemų, pasaulis tikrai nesugrius. Tačiau jei žmogus jaučia stiprų kaltės jausmą, tuomet jis savęs turėtų paklausti „o ką gi aš turėčiau daryti, kad ateityje daugiau taip nesijausčiau“? Ir čia atsiranda paprasčiausias patarimas – planuoti maisto gamybą, pagaminti jo kelioms dienoms į priekį ir panašiai“, – aiškina psichologė.
Apie tai, kad planavimas šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus, nesutikti negali ir L. Blaževičiūtė.
„Tiesiog viską planuoti į priekį, būti nusimačius maisto gaminimo planus bent trims–penkioms dienoms į priekį, tokiu atveju išvengsite neplanuotų apsilankymų prekybos centruose. Juk dažniausiai nusprendus ką nors gaminti, mums būtinai turi pritrūkti kokio nors vieno produkto, be kurio patiekalas nepavyks, tiesa? Vienintelė išeitis, užsukti į parduotuvę ir jį įsigyti. Būtent to ir būtų galima išvengti, planuojant maisto gaminimą ir apsiperkant parduotuvėje bei turint reikiamų produktų sąrašą“, – teigia L. Blaževičiūtė.
Ką daryti, kai vaikas atsisako valgyti?
Ne ką rečiau sutinkama problema šeimoje – valgyti nelinkęs vaikas. Anot D. Gasparavičienės, tai yra normalus reiškinys, tačiau jo nesureikšminti nereikėtų.
„Jei vaikas nevalgo pietų ar vakarienės todėl, kad mes patys, suaugusieji, leidžiame užkandžiauti saldžiais, riebiais užkandžiais, tai, manau, kad problema yra mumyse, o ne vaike. Mes „užkišame“ vaiko skrandį menkaverčiu maistu. Bet jei vaikas iš tikrųjų nevalgus, tai čia jau reikia ir laiko, ir užsispyrimo bei išmonės, kad jis valgytų. Pirmiausia patiems reikėtų atsipalaiduoti – tai normalus ir laikinas reiškinys. Pasistenkite vaiką sudominti įvairiais naujais patiekalais, leisdami tik paragauti, kartu gaminkite – tai bus ir pramoga, ir tinkamų valgymo įpročių ugdymas, kalbėkite apie maistą ir, svarbiausia, neprarasti kantrybės. Dar ir dar vaikui pasiūlykite vieno ar kito maisto produkto, kurio jis atsisako valgyti“, – pataria specialistė.
Pašnekovės pasiteiravus, kaip turėtų atrodyti tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo dienos meniu, D. Gasparavičienė sako, kad būtina akcentuoti maisto įvairovę.
„Su maistu mūsų organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų, todėl tam, kad šitas poreikis būtų patenkintas, privaloma maitintis kuo įvairesniu maistu. Nė vienas maisto produktas savo sudėtyje neturi visiškai visų maisto medžiagų, todėl būtina vartoti ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus. Reikia valgyti kuo daugiau įvairių šviežių, vietinių daržovių ir vaisių, uogų – ne mažiau nei 400 g per dieną, kelis kartus per dieną valgyti pilnagrūdžių grūdinių kultūrų: duonos, kruopų, makaronų, vartoti pieno produktų (raugintų pieno gaminių). Riebią mėsą ir mėsos produktus keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Maistą gaminant, rinktis virimą, troškinimą ar apdorojimą garais“, – pasakoja specialistė.
Sveikos mitybos svarba
Kaip teigia L. Blaževičiūtė, karantino metu subalansuotas maistas turi didelę įtaka mūsų sveikatai ir gerai nuotaikai.
„Atsipalaidavus ir suteikus vaikams galimybę valgyti nesubalansuotą, greitai paruošiamą ar savyje daug druskos, cukraus, kvapiklių ar skonio stipriklių turintį maistą, pakeisime jų skonio suvokimą. Vėl norint grįžti prie sveikatai palankaus ir subalansuoto maisto – bus labai sunku. Sulauksime vaikų priekaištų, kad neskanu, nemaloniai kvepia ir nepatinka, o taip nutiks todėl, kad maiste vaikams trūks minėtos druskos, cukraus, kvapiklių ar skonio stipriklių. Todėl svarbu net ir karantino laikotarpiu stengtis išlaikyti įprastą subalansuotą mitybą“, – tikina specialistė.
Norintiems sužinoti daugiau apie sveikos gyvensenos įpročius bei gerinti savo vaikų palankios mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius, L. Blaževičiūtė rekomenduoja projekto „Sveikatiada“ leidinį, kuris ne tik gali atsakyti į daugelį, šiuolaikiniams tėveliams rūpimų, klausimų, bet ir būti naudojamas kaip metodinė medžiaga mokytojams.
„Metodines rekomendacijas „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas“ sudaro šeši tarpusavyje glaudžiai susiję moduliai (sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, mitybinės energijos suvartojimo, vandens ir maisto švaistymo). Medžiaga dėstoma nuosekliai: nuo paprastų klausimų pereinant prie sudėtingesnių. Vadovaudamiesi šiomis metodinėmis rekomendacijomis, mokytojai ir tėveliai gali įdomiai vaikams pateikti sveikos mitybos esmines žinias bei išaiškinti fizinio aktyvumo naudą“, – sako specialistė.
Pasak jos, šių metodinių rekomendacijų tikslas yra suteikti žinių ir supratimą fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos temomis, kad tai peraugtų į kasdienį įprastą gyvenimo būdą, apimantį mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
„Tai itin aktualu pastaruoju metu, kai už lango žiema ir tenka laikytis karantininio režimo. Vaikai šiuo metu yra mažiau fiziškai aktyvus, daug laiko praleidžia prie kompiuterio ekranų, maitinasi nesubalansuotai ir nesaikingai. Dabar pats tinkamiausias metas pasinaudoti tokia medžiaga ir paskirti mokiniams sekti savo mitybą, skaičiuoti kilokalorijas, daugiau pasidomėti apie maisto švaistymą, o, galbūt, pasirašyti pasižadėjimą kas rytą padaryti mankštą“, – pataria L. Blaževičiūtė.