Du iš penkių mokinių kas rytą eina į mokyklą nepusryčiavę. Tokius naujausius rezultatus rugsėjo mėnesį pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras po 2014 metais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo sostinės 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Apklausa taip pat parodė, kad kuo vyresni mokiniai, tuo mažesnė jų dalis kasdien valgo pusryčius. 

Iniciatyva „Pusryčių klubas“ vyks spalio ir lapkričio mėnesiais šešiose pagrindinio ugdymo Vilniaus mokyklose. Žaisdami vaikai sužinos, kurie produktai suteikia energijos, patys ieškos atsakymų kaip priprasti pusryčiauti. Sportininkai pamokose dalinsis su moksleiviais pusryčių receptais ir pasakos vaikams, kodėl pusryčiai svarbūs siekiant sportinių rezultatų ir kasdienei gerai savijautai. Moksleiviai specialiuose kalendoriuose kasdien žymės, ką valgė pusryčiams, o vėliau aptars juos su specialistais. Projektą vainikuos baigiamasis renginys, kuriame  vaikai patys gamins rytinius valgius ir jais vaišins bendramokslius ir tėvus. Planuojama, kad projekte dalyvaus daugiau nei 600 penktų klasių moksleivių. Tikimasi, kad pasibaigus iniciatyvai projekte dalyvavę vaikai pamėgs pusryčius ir iš namų į mokyklą neišeis nepapusryčiavę.

Projekto „Sveikatiada“ vadovė Margarita Čėglytė mano, kad kuo įvairesnėmis priemonėmis vaikams pasakosime apie pusryčių naudą, tuo labiau tikėtina, kad jie rytais pradės pusryčiauti.

„Dabartiniai penktokai – septintokai pusryčių nepripažįsta. Šiuo projektu pirmiausia kreipiamės į vaikus ir jiems suprantamu būdu pasakosime, jog papusryčiavus net nuotaika būna geresnė. Tėvai iš vaikų išgirs apie „Pusryčių klubą“. Tokiu būdu kreipiamės ir į tėvus, skatindami juos ugdytis sveikos mitybos šeimose raštingumą – juk patys nepusryčiaudami jie niekuomet neišmokys to daryti vaikų“, - sakė projekto vadovė.

„Pusryčiai svarbūs, kad organizmas atsibustų ir gautų reikiamą enerijos kiekį“, - savo pasveikinimo kalboje Vilniaus Inžinerijos licėjuje  pektokams minėjo Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.

„Labai svarbu, kad vaikas pavalgytų iki pamokų pradžios“, - teigia dietologė Evelina Cikanavičiūtė. „Jei vaikas atsisako pusryčių, tėvams reiktų sunerimti. Gali būti, jog nevalgymo priežastys psichologinės - pavyzdžiui jaudulys, laukiant sudėtingo kontrolinio, gal nesiseka mokykloje, nesutaria su kitais vaikais, gal netgi kenčia nuo patyčių. Moksleiviams taip pat labai svarbus režimas. Pusryčiauti vaikas gali nenorėti ir dėl vėlyvos vakarienės“,  - įsitikinusi dietologė.