Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Nuo 1993 metų Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 metų. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. „Sveikatiada“ pasiteiravo UAB „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovės Ramunės Albrektienės, kodėl Lietuva turėtų didžiuotis savo šalies geriamuoju vandeniu.

Kiekviena šalis turi kuo pasididžiuoti: prancūzai didžiuojasi savo vynais, olandai - sūriu, norvegai – nafta, italai – pica. O kuo pasididžiuoti gali lietuviai? Lietuviai gali pasididžiuoti, kad turi daug geros kokybės požeminio vandens. Lietuvis kiekvieną rytą ką tik atsikėlęs net nesusimąstydamas gali  įsipilti stiklinę vandens ir ramiai ją išgerti. Jam nereikia sukti galvos ar rytoj turės pakankamai vandens, ar jis yra sveikas ir nėra užkrėstas pavojingomis bakterijomis. Pažiūrėkime, kaip gyvena tautos, kurios turi vandens problemų, apie kurias Lietuvoje mums nereikia mąstyti ir sukti sau galvą.

Kai kuriose Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėse moterys iki vandens keliauja vidutiniškai apie 6 km. Tai yra pagrindinė moters pareiga. Dėl to moterys negauna išsilavinimo. Jos ant savo pečių vidutiniškai neša apie 20 kg, o tai labai kenkia jų sveikatai: deformuojasi kaulai, gresia persileidimai nėštumo metu.

Australija yra vienas sausringiausių gyvenamųjų žemynų, todėl čia vanduo labai saugomas. Yra įvairiausių vandens taupymo taisyklių, pvz. negalima automobilio plauti su žarna, reikia plauti su kibiru; negalima pilti vandens ant nesusigeriančių paviršių.

Malyje vienam žmogui per dieną tenka tik 11 l vandens. Šis vandens kiekis skirtas  gėrimui ir maisto ruošimui, ir prausimuisi, ir skalbimui, ir daržų laistymui. Lietuvoje vienam žmogui per parą tenka apie 116 litrų.

Yra valstybių ( Saudo Arabija, Izraelis), kur gėlo vandens turi labai mažai, todėl geriamasis vanduo ruošiamas iš sūraus jūrų vandens. Tai labai sudėtinga ir brangi, daug elektros energijos sunaudojanti, technologija. Taip pat nėra kur dėti išfiltruotos druskos, todėl ji vėl gražinama į jūra ir jūra nuolatos sūrėja.

Bangladeše gyvenantys žmonės suserga baisiomis odos ligomis dėl arsenu užteršto vandens. Tai yra nuodingas elementas, kuris vandenyje atsiranda natūraliai, nuo ten vyraujančių uolienų. Kadangi tai yra labai varginga šalis, retai kur yra naudojami filtrai ir žmonių oda nuo arseno tiesiog pradeda juoduoti.

Indijoje nuo mikrobiologiškai užteršto vandens kas 15 sekundžių numiršta po vieną vaiką. Šiaurės Amerikoje Mičigano valstijoje žmonės geria vandenį užterštą švinu.

Štai tokios vandens problemos kamuoja kitas šalis. O mes, lietuviai, galime tik didžiuotis, kad turime tokį lobį po žeme, todėl ramūs ir laimingi galime švęsti Pasaulinę Vandens dieną.