Ką vaikai žino apie vandenį?

---

2016-03-10

Apie vandens edukacinius projektus „Sveikatiada“ pakalbino UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovę Ramunę Albrektienę.

11 metų dirbau UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje kasdieną tyrinėdama vandenį. Dirbant laboratorijoje nuolat tekdavo bendrauti su žmonėmis, kurie teiraudavosi apie geriamojo vandens kokybę. Per tuos darbo metus pamačiau, koks neaiškus, nesuprantamas ir įvairiausiais mitais apipintas, atrodo toks paprastas, kasdieninis ir taip reikalingas, vanduo. Todėl 2015 metų pradžioje kilo idėja suorganizuoti švietėjišką projektą „O ką Tu žinai apie geriamąjį vandenį?“. Šiame projekte buvo skirtingos paskaitos apie vandenį: „Vandens kelias iki čiaupo“, „Visa tiesa apie geriamąjį vandenį“, „Vanduo ir sveikata“, edukacinis projektas mažiausiems „Kas gyvena vandens lašelyje?“ ir ekskursijos į UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio muziejų.  Projektas yra skirtas nuo darželinukų iki senjorų. Su dideliu džiaugsmu galiu pasidalinti skaičiais: nuo balandžio mėnesio pradžios iki metų pabaigos projekte sudalyvavo 42 mokyklos (116 klasių), 32 darželiai (120 grupių), pravestos 38 ekskursijos, apie geriamąjį vandenį sužinojo apie 5000 vaikų. Per šiuos metus pamačiau ir susipažinau su labai daug protingų ir žingeidžių vaikų, su puikiais, atsidavusiais pedagogais ir su daugybe įdomių, nuostabių žmonių.

Viena nuostabiausių akimirkų per paskaitas būna, kai vandens mėginį su švirkštu pilu į stiklinėlę. Klasėje įsivyrauja mirtina tyla, o vaikai stebi sustingę, tarsi sulaikę kvėpavimą. Įpylus vandenį į stiklinėlę dedami cheminiai reagentai (kartais milteliai, kartais įvairių spalvų tirpalai, priklausomai, kokio elemento ieškome vandenyje), tada vaikai laukia, kaip pasikeis mėginio spalva ir pagal pasikeitusios vandens spalvos intensyvumą, galime nustatyti, kiek ir kokio elemento yra vandenyje.  Labai gražus momentas būna darželiuose, kai žaidžiame gerųjų-blogųjų elementų žaidimą. Vaikai turi ištrauktą kamuoliuką su užrašytu ant jo elementu įmesti į teisingą kibiriuką. Naudingi organizmui elementai metami į mėlyną, o kenksmingi elementai – į raudoną kibiriukus. Vaikai ištraukia kamuoliuką, auklėtoja perskaito, koks tai elementas, aš papasakoju, ką tas elementas daro su mūsų organizmu. Mažylis turi nuspręsti į kurį kibiriuką mesti kamuoliuką. Tada jis nedrąsiai linksta prie tam tikro kibiriuko ir klausiančiomis „Ar teisingai galvoju?“ akimis žiūri į mane. Daug tokių nuostabių mažų akių per šiuos metus pamačiau!

Labiausiai stebino tai, kokie mūsų vaikai protingi. Kai kur pavieniai genijai sužibėdavo, kai kur visa klasė stulbindavo mane. Dažnai klausiu: „Ar čia Jūs tokie protingi, ar tokią nuostabią mokytoją turite?“. Beveik visada gaudavau štai tokį atsakymą iš mokytojo: „Mano vaikai labai protingi“, o iš mokinių: „Mūsų mokytoja – nuostabi“. Vaikai dažnai nustebindavo mane savo žiniomis. Vienas pirmokas, kai paklausiau, iš kur vanduo iki mūsų čiaupo atkeliauja, ant lentos  nubraižė visą gręžinio, požeminio vandens telkinių schemą. Kita pirmokėlė, kai parodžiau kūginę kolbą, man pareiškė, kad tai yra Ejelmejerio kolba. Mano studentai nelabai pasako šį pavadinimą.
Didžiausias mitas, kuris vis dar sklando tarp vaikų, kad vanduo atkeliauja iš kanalizacijos. Labai dažnai reikia akcentuoti, kad vanduo keliauja ne iš kanalizacijos, bet į kanalizaciją. Daug vaikų mano, kad geriamasis vanduo gaunamas iš upių, ežerų ar šaltinių. Bet galiu pasidžiaugti, kad beveik visose klasėse atsiranda žinančių vaikų, kad vanduo Lietuvoje atkeliauja iš požemių.
Dar gajus mitas, kad kalkių nuosėdos kenkia žmogaus organizmui. Paklausus, ar kalkės kenkia žmogaus organizmui, dažniausiai vaikai choru pasako, kad kenkia, tačiau patikslinus klausimą, kaip kalkės kenkia jūsų organizmui, dažniausiai įsivyrauja tyla arba vaikai sako, kad jiems būna bloga arba skauda pilvą.

Kuo skiriasi vaikų ir suaugusių klausimai? Tuo, kad dažniausiai į suaugusių klausimus sugebu atsakyti, o į vaikų klausimus, ne visada... „Kiek vandens lašelyje yra oro burbuliukų?“- gavau kartą klausimą.  Žaviuosi, kokia laki ir nesuvaržyta vaikų vaizduotė ir kaip augant ji pradeda trupėti ir yra įspraudžiama į rėmus.

Galiu pasidžiaugti, kad 2015 metai buvo labai ypatingi, nes kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ dirbome labai prasmingą švietėjišką darbą.