Žygis – tai nekasdieniniai vaikų žaidimai su ašaromis, pykčiu, konfliktais, lyderystės kovomis: kas greitesnis, stipresnis, vikresnis. Čia nėra konkurencijos vieno su kitu, čia visi susitelkę ramiai įveikiame to amžiaus vaikams optimaliai sunkų atstumą raižyta, gražia vietove: pakilimas, nusileidimas, gamtinių kliūčių įveikimas (nuvirtę medžiai ir pan.), ėjimas lyguma prie Neries.
Vilniaus lopšelio – darželio ,,Rytas“ pedagogai sparčiuosius žygius po Vilniaus Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį organizuoja, siekiant ugdyti vaikuose įprotį būti fiziškai aktyviais, kuo daugiau sportuojant ir praleidžiant laiko gamtoje, o atokvėpio minutėmis, pasidžiaugti supančia nuostabia gamtine aplinka, atlikti stebėjimus.
Einant Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio takais, pasiekiame Neries upę; Neries pakrante einant į pietus, matome sraiges, varles, drugelius, upėje plaukiojančias laukines antis su savo šeimomis; susitinkame su žvejais, kurie pasidalina įspūdžiais apie žvejybą, parodo savo laimikį; prieiname vietą, kur nuo kalno į Nerį įteka šaltinis; pakylame į kalną ir matome šaltinio pradžią.
2018 m. balandžio mėnesį dalyvavome ,,Sveikatiados“ ir jos partnerių organizuotame sveikatinimo idėjų konkurse ir laimėjome 120 Eur. Tai suteikė galimybę įsigyti pažintinei veiklai ir iškyloms skirtų priemonių, kurios padėjo žygių metu ugdytiniams eksperimentuoti, atlikti stebėjimus.
2018 m. birželio – liepos mėnesiais ėjome į žygius su 6 – 7 m. ir 5 – 6 m. amžiaus vaikais. Kiekvienas žygis truko apie 2 val. 30 min. Buvo nueita po 6 – 6,5 km. Prieš žygius su vaikais aptardavome, kuria kryptimi keliausime: rytų, pietų, vakarų ar šiaurės, susipažindavome su kompaso sudėtimi, naudojimosi galimybėmis.
Eiti teko labai kalnuota Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio vietove – vieną pakilimą ir nusileidimą keitė kitas. Teko dažnai įveikti gamtines kliūtis: perlipti arba pralįsti pro nugriuvusius medžius, peršokti griovį, tekantį šaltinį ir pan. Sustojus pailsėti, vaikai per didinamąjį stiklą, žiūroną – mikroskopą tyrinėjo medžių lapų, dilgėlių, gėlių žiedų sandarą, apžiūrinėjo vynuoginę sraigę, įvairius vabalus, šliužus. Į žiūroną – mikroskopą patalpinę vabalą, stebėjo jo elgesį.
Vieno žygio metu radome negyvą žvirblį ir pelę. Aptarėme su vaikais jų žūties variantus, svarstėme, kodėl gamtoje taip galėjo nutikti.
Visiems patikdavo priėjus prie Neries stebėti upėje esančias salas, plaukiojančias antis, bendrauti su žvejais ir smalsauti, kaip sekasi žvejyba. Pastebėjome, kad žuvies Neries upėje pasiseka sugauti labai mažai – 2- 3 nedidelius ešerius.
Žygių metu vaikai matė nuostabią Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio gamtą, Neries upę ir jos pakrantę. Po žygio jie grįždavo pavargę, bet kupini įspūdžių ir teigiamų emocijų. Skaniai papietavę, užmigdavo, o pailsėję, nekantravo žygio įspūdžiais pasidalinti su artimaisiais.
Pagrindinis
Svetainės medis
Klausk
Paieška
